Paramos priemonės verslui
Ekonomikos ir inovacijos ministerija ruošia dvi pagrindines naujas paramos priemones. Pirmoji – tiesioginės išmokos, antroji – lengvatinės paskolos. Ruošiami ir nauji kriterijai, kokios įmonės galės į tokią paramą pretenduoti. Aiškėja, kad į naujas subsidijas ir lengvatines paskolas galės pretenduoti tos įmonės, kurių apyvarta krito daugiau nei 30 procentų per pastaruosius 6 mėnesius. Tačiau ne visos tokios įmonės automatiškai galės pretenduoti į paramą – o tik tos, kurios veikia labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose.
Ar remti tam tikrą sritį ar ne, bus nustatyta pagal tai, ar bent 40 proc. įmonių ar kitokių ekonominės veiklos vykdytojų per pastaruosius 6 mėn. patyrė apyvartos kritimą.
Atsižvelgiant į apyvartos kritimą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarys naują nukentėjusiųjų sąrašą, todėl vienu metu iki gruodžio pabaigos veiktų du sąrašai.
Kokia pagalba galima pasinaudoti šiuo metu?
VMI patikino, kad dėl svarstomų naujų paramos priemonių ir galimo naujo nukentėjusiųjų sąrašo, nepasikeis jau dabar taikomos priemonės.
Į VMI galima kreiptis dėl mokesčių atidėjimo
Mokesčių mokėtojai, kurie yra nuo COVID-19 nukentėjusiųjų sąrašuose ir kuriems nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsiranda mokėtinų mokesčių skolų, yra atleidžiami nuo delspinigių, jiems nevykdomas jų mokesčių skolų išieškojimas iki pat kitų metų vasario 28 d.
Įmonės taip pat iki 2021 m. vasario 28 d. gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d., be jokių palūkanų. Ši priemonė nepriklauso nuo to, ar savivaldybėje paskelbtas lokalus karantinas, ar ne. Sudaryti tokiai sutarčiai jokių papildomų dokumentų VMI pateikti nereikia, užtenka prašymo, kuriame reikia nurodyti pageidaujamus įmokų sumokėjimo terminus. „Jei mokesčių mokėtojas mano, jog dėl sudėtingos finansinės situacijos dviejų metų mokesčių skolai išdėstyti ir sumokėti jam gali nepakakti, jis gali paprašyti ir ilgesnio mokesčių išdėstymo bei sumokėjimo termino, bet ne ilgesnio kaip iki penkerių metų. Tokiu atveju, mokesčius iki 2022 m. gruodžio 31 d., kaip ir visi, jis galės išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos,“ – aiškino VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Skolas „Sodrai“ bus galima atidėti karantino laikotarpiu – jei pritars Seimas
Vyriausybė jau patvirtino pataisas, kurias priėmus Seime, į VMI sąrašą įtraukti nukentėjusieji galėtų tikėtis paprastesnės socialinio draudimo įmokų įsipareigojimų atidėjimo tvarkos: įmonės galės prašyti atidėti įmokų, baudų, palūkanų ar delspinigių įsiskolinimus, sprendimus dėl to priims „Sodros“ teritoriniai skyriai. Palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, būtų neskaičiuojami tik už karantino laikotarpį, įsipareigojimus teks pradėti mokėti po jo.
Už darbuotojų prastovas – mokama subsidija
Darbdaviai gali toliau skelbti prastovas darbuotojams, kol tęsiasi ekstremali situacija. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“. Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.
Subsidijų dydžiai:
90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai, kai prastovose esančiam darbuotojui mokamas MMA. (100 proc. – kai darbuotojas yra 60 m. ar vyresnis).
70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų, kai darbdavys moka didesnį atlygį nei MMA.
Teikiama papildoma subsidija po prastovos
Iki gruodžio 31 dienos dar galioja priemonė, pagal kurią mokamos subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems darbdaviams už darbuotojus, grįžtančius iš prastovų, arba įdarbinant Užimtumo tarnybos siunčiamus darbuotojus. Į šią paramą gali pretenduoti ir tos įmonės, kurios patenka į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą.
Subsidija pirmą–antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, trečią–ketvirtą – 50 proc., penktą–šeštą – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai „popieriuje“. Subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama.