Mokesčių naujovės

Parengta: 2024 m. spalio mėn. 30 d.
  • PVM įstatymo apkeitimai
  • Pelno mokesčio pakeitimai
  • Minimalios mėnesinės algos pakeitimai
  • Įmonių astkaitomybės įstatymo pakeitimai

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. su PVM įstatymo pataisomis įsigaliojus naujai smulkiojo verslo schemai, yra padidinama pajamų iš pardavimų Lietuvoje suma iki 55 000 eurų, o tokios pajamos bus skaičiuojamos ne slenkančiu paskutinių 12 mėnesių principu, bet kalendoriniais metais. Nesiregistravę PVM mokėtojais iki šiol, sausio mėn. turi iš naujo įsivertinti PVM prievoles. Tie smulkūs verslai, nesvarbu, ar tai asmenys, dirbantys su individualios veiklos pažyma, ar nedidelė uždaroji akcinė bendrovė, ar mažoji bendrija, ar individuali įmonė, kurie iki šiol nebuvo PVM mokėtojais, 2025 m. sausio mėn. turės suskaičiuoti visas 2024 m. kalendorinių metų pardavimo pajamas Lietuvoje. Jeigu paaiškės, kad bendra 2024 kalendorinių metų pajamų suma viršijo 55 000 eurų, tokie asmenys privalės registruotis PVM mokėtojais ir visus pardavimus per 2025 kalendorinių metų laikotarpį privalės apmokestinti PVM.

PVM mokėtojais reikės registruotis net ir tuo atveju, jei vieną mėnesį pajamos buvo netipiškai aukštos. Šis pokytis didžiausią įtaką padarys tiems smulkiesiems verslams, kurie veikia sezoniškai, t. y. daugiausiai parduoda per vieną ar du konkrečius metų mėnesius, pavyzdžiui, Kalėdų ar sezoninių mugių laikotarpį.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios reikšmingi Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, kurie palies daugelį įmonių Lietuvoje. Šie pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant pelno mokestį. Norėdami, kad jūsų verslas būtų pasiruošęs šiems pokyčiams, pateikiame pagrindinius pakeitimus.

Pagrindiniai pasikeitimai dėl pelno mokesčio tarifų:

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc:

  •  Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:
  • Juridinių asmenų pelnas;
  • Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
  • Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

  • Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
  • Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

Ribojimai lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms

Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomi nauji lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ribojimai, priklausomai nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio. Šie ribojimai netaikomi nuomos veiklai, vairavimo mokymui ar transporto paslaugoms. Krovininiams automobiliams šie ribojimai taip pat netaikomi.

Pelno mokesčiui bus taikomi tokie ribojimai pagal CO2 emisiją:

  • 75 000 eur – jei automobilio išmetamas CO2 kiekis yra 0 g/km;
  • 50 000 eur – jei CO2 iki 130 g/km;
  • 25 000 eur – jei CO2 iki 200 g/km;
  • 10 000 eur – jei CO2 virš 200 g/km.

Pavyzdys

Įmonė įsigijo lengvąjį automobilį 2025 m. sausio mėnesį, kurio vertė 40 000 eur, o CO2 emisija yra 175 g/km. Pagal Pelno mokesčio įstatymą šiam turtui taikomas nusidėvėjimo laikotarpis yra 6 metai, o likvidacinė vertė 1 000 eur. Šiuo atveju įmonė galės įtraukti į leidžiamus atskaitymus nusidėvėjimo sumą, apskaičiuotą tik nuo 25 000 eur, nes tai ribojimas pagal CO2 emisijos kiekį, o ne nuo visos 40 000 eur vertės.

Skaičiavimas būtų toks:

  • 25 000 eur / 6 metai = 4 166,67 eur leidžiamiems atskaitymams;
  • (40 000 eur – 1 000 eur) / 6 metai = 6 500 eur viso nusidėvėjimo suma;
  • 6 500 eur – 4 166,67 eur = 2 333,33 eur bus neleidžiami atskaitymai, padidinsiantys įmonės apmokestinamąjį pelną.

Automobilių nuomos išlaidų ribojimai

Nuomos išlaidos taip pat bus ribojamos pagal įsigijimo kainos atskaitymo ribą ir nusidėvėjimo normatyvą. Šios nuostatos nebus taikomos vienkartinei nuomai iki 30 dienų arba automobilio nuomai per elektronines platformas.

Naujosios nuostatos taikymo pradžia

Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų ribojimai bus taikomi tik tiems automobiliams, kurie bus įsigyti, įregistruoti arba pradėti eksploatuoti nuo 2025 m. sausio 1 d. Jei automobilis bus įsigytas iki 2024 m. gruodžio 31 d., šie ribojimai nebus taikomi.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai

Vyriausybės sprendimu, nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA didės 114 eurų, o MVA – 0,70 euro.

Minimali mėnesinė alga (MMA) – 1038 Eur (2024 m. MMA – 924 Eur) ir Minimali valandinė alga (MVA) – 6,35 Eur (2024 m. MVA – 5,65 Eur).

Pakeisti MMA ir MVA dydžiai, be kita ko, yra aktualūs apskaičiuojant komandiruočių į užsienį dienpinigius.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. pajamų mokesčiu neapmokestinama visa komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu:

  • darbuotojo darbo užmokestis (DU) lygus arba didesnis už 1712,70 Eur (MMA (1038 Eur) x iš koeficiento 1,65); (iki pakeitimo – 1524,60 Eur), arba
  • darbuotojui taikomas valandinis tarifinis atlygis (VTA) lygus arba didesnis už 10,4775 Eur (MVA (6,35 Eur) x iš koeficiento 1,65); (iki pakeitimo – 9,3225 Eur).

Kai darbuotojui nustatytas DU arba VTA yra mažesnis už šiuos dydžius, tai pajamų mokesčiu neapmokestinami Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto DU (DU, apskaičiuoto taikant VTA).

Dienpinigių suma, viršijanti 50 procentų DU, apmokestinama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimai

Įsigaliojo 2024-07-01.

Nuostatos dėl metinių ataskaitų audito reikalavimų perkeltos iš Įmonių atskaitomybės įstatymo į naujos redakcijos Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą. Juridiniai asmenys ir sąlygos, kurioms esant privalomas metinių ataskaitų auditas, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje.

Suvienodinti kriterijai tiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiantiems subjektams, kuriems finansinių ataskaitų auditas yra privalomas.

Pažymėtinos šios naujovės dėl ataskaitų rinkinio audito:

  • Patikslinti metinių finansinių ataskaitų audito reikalavimai
  • Išplėstas ratas juridinių asmenų, kuriems taikomas reikalavimas dėl finansinių ataskaitų audito. Į reikalavimo dėl finansinių ataskaitų audito taikymo sritį dabar patenka ir Mažosios bendrijos, Žemės ūkio bendrovės, Kooperatinės bendrovės, Viešosios įstaigos, Asociacijos, Fondai, jei šie juridiniai asmenys viršija įmonių privalomam auditui nustatytus kriterijus.
  • Padidintos ribos (turto ir pajamų), kurias viršijus auditas yra privalomas.
  • Nustatyta, kad auditas privalomas ir tuo atveju, kai gautas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, arba gauta parama per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų.
  • Nustatyta, kad Informacija tvarumo klausimais turi būti audituota.

Jei įmonė privalo rengti Vadovybės ataskaitą, o joje privalo pateikti Informaciją tvarumo klausimais, tai ši informacija turi būti audituota (skirtingai nuo anksčiau galiojusios Socialinės atsakomybės ataskaitos, kurioje buvo aptariami tvarumo klausimai, tačiau reikalavimo audituoti šią ataskaitą nebuvo). Informacijos tvarumo klausimais auditas vadinamas Tvarumo atskaitomybės užtikrinimu.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas – paslauga, kurią teikdami auditorius, audito įmonė arba nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas atlieka vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą ir pateikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą.

  • Numatyti nauji reikalavimai juridiniams asmenims dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo

Atliekamas šių juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų auditas:

  • viešojo intereso įmonių;
  • kitų, negu viešojo intereso įmonėms priskiriamų, valstybės ir savivaldybės įmonių;
  • akcinių bendrovių;
  • uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė (viena iš akcininkų) yra valstybė ir (arba) savivaldybė;
  • uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
    1) balanse nurodyto turto vertė – (iki pakeitimo 1 800 000 eurų) 2 500 000 eurų;
    2) įmonių pardavimo grynosios pajamos arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų pajamos per ataskaitinius finansinius metus – (iki pakeitimo 3 500 000 eurų) 4 500 000 eurų;
    3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų;
  • juridiniai asmenys gavę finansavimą iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto (biudžetų) ir (arba) gauta arba panaudota parama per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų.
  • Įmonių, privalančių rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos privalo būti audituotos.

Atkreipiame dėmesį, kad specialiuosiuose juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti reikalavimai juridiniams asmenims dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo.